Na taip tai daugiau literatūrinis kūrinys kuris yra paremtas tikrais įvykiais ir tie tikri įvykiai bei iškilę iš mano iki pat 1990 metų užblokuotos atminties prisiminimai tėra tik įpinti į bendra kūrinio konteksta .Svarbiausiai dabar jau 100 procentų esu įsitikinės kad tie prisiminimai ne klaidingi o realiai egzistuoja,nes kurį laika aš ir pats galvojau ar tai viskas yra tiesa ar tik sapnas kažkoks.
Tačiau kai kurie epizodai toje istorijoje buvo itin man skaudūs ir jų nepajėgė ištrinti netgi ateiviškos atminties blokavimo technologijos.
Pavyzdžiui epizodas kur aš buvau sužeistas į kairį šoną klubo srityje,į mane buvo šauta ir tikrai aš buvau patekęs į ligoninę kažkur Afrikoje,o toje vietoje po šiai dienai užčiuopiu randą ir jis yra toks pats tikras kaip ir aš pats. Tada išeitų jeigu aš tikrai pas juos išbuvau tik nuo 24 val vakaro 1974m. rugpjūčio pirmojo sekmadienio iki 5 ryto pirmojo pirmadienio,tai kaip galėjo 100 procentų sugyti tas randas kad jo liko tik žymė kuri ir po šiai dienai ten yra? Argi pas mus medicinoje egzistuoja tokios technologijos kurios sugeba tokiu trumpu laiku išgydyti šautinę žaizdą?
Antras momentas kai netrukus man imdavo nei iš šio bėgti kraujas iš nosies ir tada nuėjus į Garliavos polikliniką pas ausų nosies gerklės daktara jis man iš dešinės nosies šnervės ištraukė kažkokį metalinį 1 cm ilgio cilindro formos objekta, kuris priminė priminė ne tai varžą elektronikos ne tai cilindrinio guolio ritinilį. Bet svarbiausia po to buvau užrakintas jo kabinete kol neatvyko kažkoks tai žmogus kuris man nuėmė pirštų antspaudis ir pasakė paskambinti jo duotu telefonu kai pradėsiu viską atsiminti. Ta daiktą aš rodžiau aplinkiniams draugams šeimos nariams ir niekaip negalėjome suprasti kaip tas daiktas pas mane nosyje galėjo atsidurti. Aš jį padėjau į kažkokia tai mėlyną dėžute nuo parkerio ir padėjau į gerą vieta tačiau kur po šiai dienai negaliu atsiminti. Bijau kad jis pradingęs yra visiems laikams.
Trečias momentas kai 1990ar 1991 metais ėjau medicininį patikrinimą klinikose pasiskundžiai kad man kai kada per pakaušį nutrenkia kaip elektros srovė nei iš šio nei iš to,tada mane nusiuntė pasidaryti rentgeno nuotrauką galvos. Daktarė patį pirma kart apžiurėjus ją pasakė kad man yra aneurizma galvoje ir liepė ateiti po savaitės kol ji pasikonsultuos su specialistais ar galima ją operuoti. Po savaitės ji pasakė kad sumaišė pavardes ir ne mano o prieš mane atėjusiam pacientui buvo aneuriznma ir manęs tiesiog paklausė ar nebuvau kur nors kare ir ar neturėjau kontaktų su ateiviais,Nes galvoje yra kažkokie tai metaliniai objektai. Dar paklausė ar tai man netrukdo normaliai gyventi. Aš tą nuotrauką parsinešiau namo ir pats atsimenu kad mačiau du kvadratėlius sujungtus laideliu pakaušio srityje. Tačiau ir ta nuotrauka kažkur tai mano buvo padėta į gerą vieta ir arba aš ja užmiršau arba ji irgi pradingo kaip ir tas implantas cilindro formos. kadangi tuo metu vis dar matyt galiojo man tas atminties blokavimas aš to dalyko nesureikšminau ir neatkreipaiu į tai dėmesio.
Visa laiką mano užblokuotoje atmintyje šmėžavo kažkoks tai žmogus kuris buvo tų mano problemų kaltininkas tačiau niekaip negalėjau atsiminti nei jo vardo nei pavardės,kol galų gale apie 1992 metus jau prisiminiau,kad tai buvo Jonas Karlas,jis man kalbant su juo telefonu pasakė kad man fgal būt reikalingas jo brolis Bronius Karla. Jis man pasiųlė susitikti su juo kur nors ir pasikalbėti ir aš jam pasiuliau žemės savininkų susirinkima į kurio posėdžius reguliariai vaikščiojau tais metais į salę Donelaičio -2 žemės ūkio rūmuose.
Ten jis manęs tiesiai šviesiai paklausė kodėl aš jį prisiminiau,aš suprasdamas pavojų pasakiau kad jis mane domina kaip šaudymo treneris kurį dar prisimenu nuo tų laikų kai aš pas jį buvau keliose treniruotėse,nes žemės savininkus reikia pamokyti kaip naudotis su ginklu,jeigu komunistai Lietuvoje nuspręstų aplamai negražinti jiems žemės turėtos tarpukariu. A nu jeigu tik dėl to tai labai gerai-atsimenu tada pasakė jis. Ir tada aš supratau kad vis dėl to aš dėl jo nesuklydau.
Tačiau ar tikrai jis dirbo kartu su manimi įsitikinau tik 2016 metais kai apsilankėme su grupe ufologų Garliavos-Jonučiuose įsikūrusioje Kamestoje ir suradome archyvinius dokumentus,bei gavome jo to meto gyvenamojo būsto adresą.
Padedant Linui aš įtemptai stengiausi atsiminti ir mano pagrobimo vietos koordinates jos turėjo būti nelabai toli nuo mano tuo metu gyevanamos Vietos Garliavos Jonučiuose. Peržiurinėjant MAPS man atsitiktinai iškilo mūsų pokalbis su Karla kad jis mano namuose mane įkalbinėjo nuvežti su mano motociklu į jo kažkokia tai susitikimo vietą.
- Ta vieta nelabai toli gal bus 10-15 km su motociklu ten ir atgal apsisuksime per 30 minučių-aiškino man jis tada. Todėl tada ir pasiutau tame miške kai vietoje 30 minučiu kurias tikėjausi sugaišiu dėl jo teko išbūti ten jau keletą brangių valandų(tur būt atsimenate kad pasakojau kad tuo metu buvau nutaręs padirbėti prie savo kuriamo pilotažinio lėktuvo modelio)_nes buvos sekmadienis vienas buvau namuose ir niekas man negalėjo trukdyti tam darbui,.
Todėl ir pavyko tiksliai rasti ta vietą tiesiai per laukus ji buvo dar arčiau nuo Kamestos ir jon treniruotis ko gero jis su kitais sportininkais eidavo pesčiomis,O su motociklu teko vykti per aplinkui į ta miškelį. Bet kaip jis išėjo į kontakta su nežemiečiais man iki šiol yra paslaptis. bet kadangi mūsų darbovietėje jis buvo greičiausiai po priedanga kaip paprasčiausias fizinio lavinimo specialistas o vėliau sužinojome kad jis tuo pačiu laiku buvo ir kariškis ir iš namų į darbą išeidavo su uniforma.,tai darau prielaida kad jis buvo KGB darbuotojas,nes tame name butus gavo visi KGB kauno miesto darbuotojai kur jis gyveno. Tai aišku tėra prielaidos tačiau jos gana tikslios mano manymu.
Kas įvyko tame miškelyje kai mes su San Il nuvykome į jį nepasakosiu, nes apie tai gana puikiai aprašė jis pats.
Dar yra daug dalykų kuriuos tingiu pasakoti,bet jie mane įtikino kad visa tai nėrra joks sapnas ar kliedesys. Bet šiame mano pirmame literatūrinio bandymo kūrinėlyje bandant susisteminti išgyvenimus ir pateikkti juos ufologiniuose forumuose matyt buvau suprastas kaip senas žmoghus kuriam trūksta dėmesio,jis psichiškai nesveikas ir t.t. kas realiai parodo kokioje psichinėje negalioje yra visa mūsų visuomenė ir jaunimas jos konkrečiai. Bet šiaip tai jūsų reikalas ką manyti o aš žinau kad realybė yra visai kitokia nei mūsų buka ir nemastanti minia ją įsivaizduoja,todėl ir lengva ja manipuliuotyi kaip kokia avinų banda. O aš atlikau tik savo pareiga priešman sunkią minutė tolimoje planetoje padėjusiį žemieti ir įvykdžiau jam duota savo garbės žodį.