Tiek skeptikai, tiek besidomintys ufologija nuolatos susiduria su šiuo klausimu - tikėti ar netikėti. Dar blogiau, kai iš to kildinami argumentai. Prikišamas mokslas.

Mokslas oficialiai neneigia ateivių. Mokslas tiesiog dar nerado patikimų įrodymų, kad ateiviai egzistuoja.

Ufologija laikoma pseudomokslu, nes visuotinai priimta manyti, kad mes "tikime" ateiviais ir nagrinėjame nebūtus dalykus.
O iš tikro ufologija yra per žingsnį nuo pripažinimo ir tą žingsnį žengs tie žmonės, kurie deda pastangas būtent patikimiems moksliniams įrodymams surinkti - tai ko trūksta. Tarp tų pačių mokslininkų yra nemažai žmonių, kurie dirba ufologijos kryptimi - pvz čia jau daug kur pas mus minėtas astrofizikas A. Loeb'as. Net gi visų gerbiamas a.a. S. Hawkingas tam tikra prasme irgi buvo "ufologas", nes yra nemažai pasisakęs apie tai, kad kontaktas su nežemiškom civilizacijom tikrai ankščiau ar vėliau įvyks.

Nereikėtų spręsti tikėjimo / netikėjimo klausimo. Reikia ieškoti įrodymų, atsakymų ir nesustoti to daryti kvailuose ginčuose tarp skeptikų/tikėtojų.

Noriu pasidalinti viena citata, kurią kitame forume paskelbė Creative (anomalija.lt), ji labai gerai apibūdina tikėjimo/netikėjimo klausimą lygindama mokslą su religija. Pamąstymui

Kartą vieno universiteto profesorius, kuris buvo ateistas, uždavė savo studentui suktą klausimą:
Profesorius: Dievas geras?
Studentas: Taip.
Profesorius: O Šėtonas geras?
Studentas: Ne.
Profesorius: Tiksliai. O pasakyk man gerbiamasis ar žemėje egzistuoja blogis?
Studentas: Egzistuoja.
Profesorius: Blogis visur, ar ne taip? Ir Dievas sukūrė viską, teisingai?
Studentas: Teisingai, sere.
Profesorius: Tai kas sukūrė blogį?
Studentas: …
Profesorius: Žemėje egzistuoja išsigimimai, ligos, nemokšiškumas, karai, ištvirkavimas? Visa tai iš tiesų yra, teisingai?
Studentas: Taip sere, teisingai.
Profesorius: Tai kas visa tai sukūrė?
Studentas: …
Profesorius: Mokslas tvirtina, jog žmogus turi 5 pojūčius, skirtus ištirti pasaulį aplink save. Pasakyk man gerbiamasis, ar tu kada nors matei Dievą?
Studentas: Ne, sere, nemačiau.
Profesorius: Pasakyk mums, tu girdėjai Dievą?
Studentas: Ne, sere, negirdėjau.
Profesorius: Tu kada nors jautei Dievą? Ragavai jo skonį? Uostei jį?
Studentas: Bijau, kad ne, sere.
Profesorius: Ir tu iki šiol į jį tiki?
Studentas: Taip sere, tikiu..
Profesorius: Turint omenyje tik ką gautas ir tavo patvirtintas išvadas, mokslas gali tvirtinti, jog Dievo nėra. Tu gali ką nors priešpastatyti šiai išvadai?
Studentas: Ne, profesoriau. Aš remiuosi tik tikėjimu.
Profesorius: Būtent. Tikėjimas - tai pagrindinė mokslo problema.
Studentas: Profesoriau, o šaltis egzistuoja?
Profesorius: Kas per klausimas? Žinoma egzistuoja. Tau niekada nebuvo šalta? Likusieji studentai ėmė juoktis iš savo mokslo draugo klausimo.
Studentas: Sere, iš tiesų šaltis neegzistuoja. Atitinkamai fizikos dėsniams, tai ką mes vadiname šalčiu, tikrovėje yra tik šilumos nebuvimas. Žmogų ar daiktą galima tyrinėti ta prasme, ar turi jis ir ar perduoda energiją. Absoliutus nulis (-237 laipsniai pagal Celsijų) reiškia visišką šilumos nebuvimą. Visa materija tampa inertiška ir praranda gebėjimą reaguoti esant šiai temperatūrai. Šaltis neegzistuoja. Mes sukūrėme šią sąvoką, siekdami apibūdinti tą būseną ir pojūčius, kuriuos jaučiame nesant šilumos.
Auditorijoje pakibo tyla.
Studentas: Profesoriau, - ar egzistuoja tamsa?
Profesorius: Žinoma egzistuoja. Kas gi yra naktis, jei ne tamsa?
Studentas: Jūs vėl neteisus, sere, Tamsa taip pat neegzistuoja. Tamsa - tai iš tiesų yra šviesos nebuvimas. Mes galime ištyrinėti šviesą, bet ne tamsą. Mes galime pasinaudoti prizme, kad išskirstyti baltą šviesą į visą ją sudarantį spektrą ir išnagrinėti įvairius kiekvienos spalvos bangos ilgį. Tačiau mes negalime išmatuoti tamsos. Paprastas šviesos spindulys gali įsiveržti į tamsos pasaulį ir jį apšviesti. Kaip jūs galėtumėte sužinoti iki kokio lygmens yra tamsi kokia nors tam tikra erdvė? Jūs išmatuojate koks kiekis šviesos aplink jus. Ar ne taip? Tamsa tai samprata, kurią žmogus panaudoja, kad apibrėžti, kas būna nesant šviesos.
Studentas: O dabar pasakykite, sere, - ar egzistuoja mirtis?
Profesorius: Žinoma. Yra gyvenimas, ir yra mirtis - kita gyvenimo pusė.
Studentas: Jūs vėl neteisus, sere. Mirtis tai nėra atvirkštinė gyvenimo pusė, - tai jo nebuvimas. Jūsų mokslo teorijoje atsirado rimtas įtrūkimas.
Profesorius: Kur link jūs lenkiate mielasis?
Studentas: Profesoriau, jūs mokote studentus to, jog mes visi kilome iš beždžionių. Jūs stebėjote evoliuciją savo akimis?
Profesorius palingavo galvą su šypsena veide, jau suprasdamas kur krypsta kalba.
Studentas: Niekas nematė šio proceso, o tai reiškia, kad jūs didesne dalimi dvasininkas, o ne mokslininkas.
Auditorija prapliupo juoku.
Studentas: O dabar pasakykite, ar šioje klasėje yra bent vienas, kuris matė profesoriaus smegenis? Girdėjo jas, uostė, ragavo ir buvo prie jų prisilietęs?
Studentai griuvo iš juoko.
Studentas: Matomai niekas. Tada, remiantis tik ką atlikto tyrimo išvadomis, galima teigti, kad mūsų gerbiamas profesorius neturi smegenų. Su visa pagarba jums, profesoriau, kaip mes po to galime tikėti tuo, ką jūs mums sakote per paskaitas?
Auditorijoje pakibo tyla.
Profesorius: Manau, jums vertėtų tiesiog manimi patikėti.
Studentas: Būtent. Tarp Dievo ir žmogaus tėra tik vienas ryšys - tai TIKĖJIMAS!
Profesorius atsisėdo. Pagal legendą, šio studento vardas buvo Albertas Einšteinas.

Nežemiečiams kurie tikrai egzistuoja žemės planetoje,mano nuomone yra tik tvirtai nusičirkšti į tuos kas jų egzistavimu netiki,jiems nuo to tik geriau ,nes kur kas mažiau problemų iškyla.
Kaip kažkada man pasakė vienas sutiktas nežemietis kai dar gyvenau suvalkijoje,jis pasakė kad nekenčia kontaktų su žmonėmis,nes šie iš karto priskrenta, kad jiems būtų suteiktas nemirtingumas,kai pasakė jis ir mes patys esame mirtingi tik ilgiau nei jūs gyvename. Jis prašė kad parodyčiau kur gyvena Konzelis,o aš tada buvau tik nesenai atsikėlęs su šeima irnežinojau,o iš darbo grįžęs tėvas man atsakė kad tas Konzelis jau keleri metai miręs,ir dar manęs paklausė kodėl aš to jo klausiu? Kai paaiškinau jis negalėjo patikėti mano žodžiais kad danguje mačiau iš debesies išlindusį pusiau tarsi milžinišką vežimo rata ir su manimi kažkas žmogaus kalba kalbėjo iš debesies...Man tada buvo 11 metų.