Bendravimo pobūdis ir tonas su NSO pilotu, kuris taip ir nepasirodė buvo gana įdomus,ne tai globėjiškas iš jo pusės ne tai tardytojo su įtariamuoju. Kai jis paklausė kodėl aš nenoriu su juo skristi ,aš atsakiau, kad jau buvau kartą su jais,- nors realiai tai man pasirodė, kad tas jo nso yra per mažas dviems . Tada jis man tardytojo tonu pasakė, kad tuoj patikrins ar aš nemeluoju ir po keliolikos sekundžių tylos pasakė, kad taip,tu jau esi buvęs mūsų civilizacijoje. Manau, kad tas jo laivelis buvo aprūpintas labai greitu kompiuteriu,kad per tokį trumpą laiką jis apie mane viską surado.
Tada jis pradėjo pasakoti, kad jis su savo laivu mūsų galaktiką įveikia per dvi savaites ir kad reikia saugotis disko formos laivų nes su jais čia atskrenda kosminiai piratai,kurie grobia žmones anatominiams tyrimams arba parduoda civilizacijų zoologijos sodams. ir pasiūlė žiedo akutės formos implanta ant piršto, kuris apsaugo nuo piratų.
Tik vat neatsimenu kokiu būdu įvyko ta operacija implanto įstatymo, matyt tuo metu aš vis dėl to buvau atjungtas, nes kurį laika lyg tai mačiau mūsų aerodromą ir sklandytuvus su kuriais skraidžiau jaunystėje,gal tai buvo savotiška narkozė ar dar kažkas ko nežinau,o tik po to atsipeikėjęs išgirdau jo balsą kuris pasakė,- Na kad nenori su manim keliauti kartu ,man jau laikas judėti savais keliais... o kai jis kažką į jungė viduje zvimbiančio ir greitėdamas nutolo tolyn,Babtų kryptimi O,man nuo akių tarsi koks šydas nukrito ir aš tada pajutau gyvulišką išgąstį ir norą slėptis ,ta atstumą nubėgau olimpiniu greitumu iki Raudondvario plento ir pradėjau belstis į duris pas žmogų name,kuris taip tų durų ir neatidarė. o tada pamačiau ateinantį nepažįstamą žmogų į stotelę priešinga nei man reikėjo ir pradėjau jam pasakoti kas ką tik nesenai nutiko,bet jis į mane žiūrėjo kaip į išprotėjusį ir niekaip negalėjo patikėti tuo ka aš jam sakiau,bet tada išgirdau kaip reaktyvinio žemai skrendančio naikintuvo garsą ir pažvelgęs aukštyn pamačiau tokį pat rutulį skrendantį tuo pačiu kursu anam įkandin. Pasakiau tam žmogui kad žvilgtertų,o jis pasakė, kad čia paprastas lėktuvas skrenda,o tada aš jo paklausiau, kur jis matė rutulio formos lėktuvą. tada žmogelis net išsižiojo iš nuostabos ir žiūrėjo anam įkandin, kol jis neskubėdamas ir riaumodamas kaip naikintuvas dingo iš akių.
netrukus pamačiau tolumoje atvažiuojantį savo autobusą ir paskubėjau atsisveikinti su tuo žmogum ir perbėgti į kita gatvės pusę prie savo stotelės...