Kas domėsis tuo i įspėju, kad yra klaidinančių teiginių. Viktoras šaubergas niekuomet neužsiiminėjo nei elektra nei elektromagnetiniais reikalais,pas jį antigravitatorius buvo sukurtas remiantis tik išcentrine skysčio sūkurio jėga,ir rezonansu su torsioniniais laukais,vadinamaja implozija. Antigravitatorius yra gana kompaktiškas ir nepaprastai galingas,nors ir naudojantis elektros energiją(manuoju variantu) Gi originalas Šaubergo antigravitatoriaus naudojo tik spiritą paleidimui,kuris degdamas išsukdavo turbiną iki 10 tųkstančių sūkio ir įkaitindavo masyvius špižinius rekuperatorius dėl inercinės šilumos palaikymo,o po to buvo į įsiurbimą paduodamas vanduo, kuris padėdavo susidaryti save palaikančiam tornadui ir tolimesniam veikimui pakakdavo drėgmės esančios ore. 1945 metais balandžio mėnesį išbandytas tuo pagrindu sukurtas skraidantis aparatas parodė fenomenalius tam laikmečiui rodmenis,per 10 minučių skrydžio buvo pasiektas 25 km aukštis ir 2900 km/h greitis nenaudojant jokio kuro,nes po paleidimo ir turbinos išsukimo ji jau sukdavosi savaime dėka masyvaus špižiaus įsiurbimo kameros.Mano nuomone tas aparatas ir užtruko taip ilgai skrydžio paruošimui nes Hitlerio prašymu jis turėjo nenaudoti aviacinio kuro ir pakilti bei nusileisti vertikaliai,bei nuskristi ne mažiau 5000 km nuo starto vietos ir grįžti atgalios didesniu nei 900 km/h greičiu.
Aš gi tik supaprastinau Šaubergo turbiną išmesdamas įrenginį gaminantį savaiminio palaikymo režima ir vietoje jo panaudodamas paprasta el. motorą,o vietoje garų ir rūko mišinio panaudodamas paprastą skystį,kuris atliktų darbinio kūno vaidmenį.ir kartu rezonuotų sūkūryje su torsioniniu lauku taip sukurdamas Implozijos efekta,o kartu ir antigravitacinį skrydį. Mano variante yra pranašumas kad aparatas gali veikti tiek kosmose tiek atmosferoje,o Šaubergo variantu galėjo veikti tik iki 30 000 metrų aukščio,kas beje tuo metu buvo daugiau nei pakankama karybos reikalams. Kada žmonija sukurs pakankamai galingus el. srovės akumuliatorius,tada mano antigravitatoriaus pagalba bus galima iškelti laivą į kosmosą ir skriejant apie saulę,fotoelementų kurie dengs erdvėlaivio paviršių pagalba dar karta įkrauti ištuštėjusi akumuliatorių ir paskui įsibėgėti iki tokio greičio,kad pavyzdžiui kelionė į Marsą netruktų ilgiau 2-3 parų,o sukauptos akumuliatorių energijos pilnai užtektų ne tik nutupdyti švelniai aparatą Marse bet ir atlikti keliones po visą planetą. Joje vėl užkrauti akumuliatorius nuo saulės(kuri beje ir Marse gali duoti el. energiją) ir pakilus vėl į kosmosą greitėjančiu ritmu nuo saulės energijos vėl grįžti atgal į žemę arba mėnulį,jei ten bus tarp planetinė stotis.