Į viršų

foto1 foto2 foto3 foto4 foto5

2005 metų lapkritį nežinomi anonimai pradėjo tiekti informaciją apie šį projektą laiškų apsikeitimo grupei, jungiančiai NSO reiškinių tyrinėtojus iš viso pasaulio. Serpo projektas - ypatingai slapta amerikiečių ir ateivių apsikeitimo žmonėmis programa, kuri buvo vykdoma 1965-1978 metais. Dvylika JAV kariškių buvo išsiųsti į Zeta Reticuli žvaigždės sistemoje esančią Serpo planetą, o viena būtybė tuo metu liko Žemėje.

Forumo "meškos ausyje" dalyviai išvertė šiuos laiškus į Lietuvių kalbą. Ar tai tikri įvykiai ar fantastika - paliekame spręsti skaitytojams. Savo išvadas pateiksime straipsnių ciklo pabaigoje. Šią savaitę publikuojame laiškus nuo 1 iki 4.

 

Laiškai originalo kalba - www.serpo.org    

Diskusija apie SERPO projektą - forume.

 SERPO projekto aprašymas:

Serpo projektas - ypatingai slapta amerikiečių ir ateivių apsikeitimo žmonėmis programa. Ji buvo vykdoma 1965-1978 metais. Dvylika JAV kariškių buvo išsiųsti į Tinklelio Zetos (Zeta Reticuli) žvaigždės sistemoje esančią Serpo planetą, o viena būtybė tuo metu liko Žemėje. Grįžo tik aštuoni žmonės...

2005 metų lapkritį nežinomi anonimai pradėjo tiekti informaciją apie šį projektą laiškų apsikeitimo grupei, jungiančiai NSO reiškinių tyrinėtojus iš viso pasaulio. Iš pradžių, minėti anonimai siuntė informaciją šios grupės administratoriui Viktorui Martinezui, kuris ją apdorojęs (sujungdavo skirtingus laiškus, taisydavo gramatines klaidas ir pan.) išplatindavo kitiems grupės nariams. Šios informacijos paskleidimui platesniam visuomenės ratui lapkričio viduryje Bilas Rajanas įkūrė svetainę serpo.org.

Nors šios istorijos pasakojimas su pertraukomis bei dramatiškais įvykiais trunka jau beveik metus, nėra jokių įtikinamų įrodymų, kad ji yra grynai išgalvota. Beje, joje galima rasti keistų dalykų ar nesutapimų. NSO tyrinėtojai yra linkę manyti, kad tai tikra istorija, įvyniota į gražų melų (dezinformacijos) popieriuką. Tokios dezinformacijos aukomis gali būti ir patys anonimai. Kas yra kas šioje istorijoje, paliekame nuspręsti jums patiems.

Šio projekto vertimas buvo pradėtas Gyvam sapne; prie vertimo ar jo taisymo daug prisidėjo šie žmonės: Danielius, Est., Powilaz, Sagittarius, White Phanter.
 

Vertimo pastabos:
Bilo Rajano (BR) ir Viktoro Martinezo (VM) pastabos dedamos į laužtinius skliaustus [].
Vertėjų pastabos dedamos į riestinius skliaustus {}.

 

Pirmasis anonimo laiškas, 2005-11-02 (versija: 1.04)

 
Pirmiausiai leiskite man prisistatyti. Mano vardas Pageidaujantis likti anonimu. Aš esu išėjęs į pensiją JAV vyriausybės darbuotojas. Aš nesiruošiu labai gilintis į savo praeitį, {pasakysiu} tik, {kad} dalyvavau {labai} neįprastoje programoje.

{Pradėkime} nuo Rosvelo (Roswell), tai tikrai įvyko, bet ne taip, kaip pasakojama knygose. Buvo dvi avarijos. Viena į pietvakarius nuo Koronos (Corona), Naujosios Meksikos {valstijoje}, o kita prie Pelonos viršukalnės (Pelona Peak) į pietus nuo Datilo (Datil), Naujosios Meksikos {valstijoje}.

Avarijas patyrė du nežemiški skraidymo aparatai. {Jau} kitą dieną archeologų ekspedicijos surado Koronos avarijos vietą. Ši ekspedicija pranešė apie avarijos vietą Linkolno (Lincoln) apygardos šerifo departamentui. Šerifo pavaduotojas atvyko kitą dieną ir iškarto iškvietė valstybinį policijos pareigūną. Buvo rasta viena gyva būtybė [NB {nežemiška būtybė, angliškai EBE}], besislapstanti už akmens. Būtybei buvo duota vandens, o nuo maisto {ji} atsisakė. Vėliau būtybė buvo nugabenta į Los Alamosą (Los Alamos).

Galiausiai informacija pasiekė Rosvelo karinių oro pajėgų bazę. Avarijos vieta buvo ištirta, o visi įkalčiai buvo surinkti ir pašalinti iš ten. Kūnai buvo nugabenti į Los Alamoso valstybinę laboratoriją, nes joje buvo šaldymo sistema, kuri leido kūnus laikyti užšaldytus {tolimesniems} tyrimams. Erdvėlaivis buvo nugabentas į Rosvelą, o po to į Raito bazę (Wright Field) Ohajo {valstijoje}.

Antrąją avarijos vietą du fermos darbininkai rado tik 1949 {metų} rugpjūtį {pačios avarijos įvyko 1947 metais liepą}. Po kelių dienų apie savo radinius jie pranešė Katrono (Catron) apygardos, esančios Naujosios Meksikos {valstijoje}, šerifui. Kadangi vietovė nutolusi, šerifui prireikė kelių dienų pasiekti avarijos vietą. Kai tik {atvyko} į vietą, šerifas ją nufotografavo ir parvažiavo į Datilį.

{Apie tai} buvo pranešta Sandijos karinei bazei (Sandia Army Base), {esančiai} Albukerke (Albuquerque), Naujosios Meksikos {valstijoje}. Tyrimo komanda iš Sandijos paėmė savo žinion visus įkalčius, tarp jų ir šešis kūnus. Kūnai buvo nugabenti į Sandijos bazę, bet vėliau perkelti į Los Alamosą.

Gyva būtybė pradėjo bendrauti su mumis, nurodė mums savo gimtosios planetos vietą. Būtybė išgyveno iki 1952 metų. Bet prieš savo mirtį ji pateikė mums visų daiktų, rastų abiejuose erdvėlaiviuose, {paskirties} pilnus išaiškinimus. Vienas iš daiktų buvo ryšio priemonė. Būtybei buvo leista susisiekti su savo planeta.

Kažkaip, aš niekada nesužinojau šios informacijos, bet susitikimo data buvo nustatyta 1964 {metais} balandį netoli Alamogordo (Alamogordo), Naujosios Meksikos {valstijoje}. Ateiviai nusileido ir pasiėmė savo žuvusių draugų kūnus. Buvo apsikeista informacija. Bendrauta anglų kalba. Ateiviai turėjo vertimo priemonę.

1965 {metais}, mes pradėjome apsikeitimo programą su ateiviais. Mes rūpestingai atrinkome 12 karinės {sistemos} darbuotojų: dešimt vyrų ir dvi moteris. Jie buvo apmokyti, patikrinti ir rūpestingai pašalinti iš karinės sistemos {užmaskuota jų praeitis kariuomenėje}. Dvyliktukas turėjo įvairių specialybių patirties.

Ateiviai nusileido netoli Nevados (Nevada) {valstijos} bandymų poligono šiaurinės dalies, ir pasiėmė 12 amerikiečių. Viena būtybė buvo palikta Žemėje. Pradinis planas mūsų dvylikai žmonių buvo {toks} pasisvečiuoti {pas ateivius} 10 metų, o tada sugrįžti į Žemę.

Bet kažkas nutiko ne taip. Dvyliktukas pasiliko {ten} iki 1978 {metų}, tuomet jie buvo grąžinti į tą pačią vietą Nevadoje. Sugrįžo septyni vyrai ir viena moteris. Du mirė ateivių gimtojoje planetoje. Anot sugrįžusiųjų, likę keturi nusprendė pasilikti. Iš aštuonių sugrįžusiųjų visi {jau} mirę. Paskutinis likęs gyvas numirė 2002 {metais}.


    [Bilo Rajano {BR} ir Viktoro Martinezo (Victor Martinez) paaiškinimas: aukščiau esančiame paragrafe esanti klaida buvo padaryta originale. {Turėtų būti:} Išvyko dvylika komandos narių, grįžo aštuoni, du mirė ateivių planetoje, o du nusprendė pasilikti, šitiems dviems nebuvo įsakyta sugrįžti.]

1978-1984 {metais} sugrįžėliai buvo izoliuoti įvairiose kariniuose objektuose. Oro Pajėgų Ypatingų Tyrimų Tarnyba (OPYTT) {angliškai AFOSI} buvo atsakinga už jų apsaugą bei saugumą. OPYTT taip pat organizavo sugrįžėlių ataskaitų išklausymus.

Aš niekada nei mačiau, nei skaičiau ką nors apie apsikeitimo programą. Vieną kartą išgirdau trupinėlį informacijos iš Lindos Hou (Linda Howe), tik ji pati nedaug težinojo.

Aš stebėjau jūsų {laiškų apsikeitimo grupės} elektroninius laiškus maždaug šešis mėnesius. Aš perskaičiau jūsų ir kitų elektroninius laiškus. Bet niekur nei mačiau, nei girdėjau tiesos apie tikruosius Rosvelo įvykius ar apie apsikeitimo programą.

Aš norėčiau išgirsti, ką apie {visą} tai pasakys kiti.



Iš laiškų apsikeitimo grupės atrinkti ir prie pirmojo anonimo laiško pridėti trys kitų, matyt, nepriklausomų liudininkų komentarai (versija: 1.04

1 komentaras, kurį atsiuntė Žanas Loskovskis (Gene Loscowski)

Kas šis asmuo? Dauguma šios informacijos yra visiškai teisinga.

Tačiau, aš niekada negirdėjau apie iškeliavusias moteris. Kiek žinau, vyko 12 vyrų, visi kariškiai. Aštuoni iš JAV karo aviacijos, du iš armijos ir du laivyno vyrukai. Manau, kad moterys tėra detalė, išsklaidanti dėmesį smulkmenomis {melas, dezinformacija? a red herring}. Bet, gal, aš tik neturėjau pakankamai {aukšto} leidimo {kad sužinočiau apie} tai.

Jie išvyko ir jų nebuvo 20 metų, taip man buvo pasakyta. Kai jie grįžo juos išlaikė karantine 365 dienas komplekse {at the complex}. Tik aštuoni sugrįžo, bent tiek yra teisinga. Du mirė per pirmuosius jų užduoties metus lankytojų planetoje. Kiti du nusprendė pasilikti ir, galbūt, yra vis dar gyvi. Sugrįžę visi jau numirę. Paskutinis {mirė} 2003 metais karo veteranų ligoninėje.

Kai dėl Rosvelo įvykių. Kas bebūtų siuntęs elektroninį laišką {jis} yra teisus.

Pilna ataskaita laikoma: „PROJECT SERPO", Final Report-80HQD893-020, - slaptumo lygis: Didžiausia paslaptis, užšifruota {TS, Codeword}. Paklauskit [Riko (Rick)] Dočio (Doty) apie šią ataskaitą, nes manau, kad ji yra Ypatingų Tyrimų Tarnybos {OSI} ataskaita. Paulius (Paul) [Mak Governas (McGovern)] turėtų tai pakomentuoti {daugiau}, nes jis dalyvavo ataskaitų išklausymuose.

[Viktoro Martinezo gruodžio 1 d. patikslinimas: projekto įslaptinimo lygį nurodė Paulius Mak Governas (Paul McGovern), o ne Žanas Loskovskis (Gene Loscowski). Atsiprašau dėl šios klaidos]

2 komentaras, kuri atsiuntė Paulius Mak Governas (Paul McGovern)

Įdomu, bet nevisiškai teisingai [komentuoja pirmąjį anonimo elektroninį laišką]. Kai dėl Rosvelo įvykių, {viskas} absoliučiai teisinga. Labai nedaug žmonių turi susidarę pilną {tų įvykių vaizdą} teisingai. Buvo dvi avarijos, o ne viena. Kai dėl apsikeitimo programos, man atrodo, kad tai yra nesankcionuotas įslaptintos informacijos paskelbimas. Bet gal kas nors šiuo metu esantis mūsų vyriausybėje nori, kad tai pasklistų. Jokių moterų nesiuntėm. Buvo dvylika vyrų, visi kariškiai: 8 JAV oro pajėgų, 2 JAV armijos ir 2 JAV laivyno. Du buvo gydytojai, trys buvo mokslininkai, du buvo kalbų specialistai, du buvo apsaugos darbuotojai, 2 buvo pilotai ir vienas buvo vadas (oro pajėgų pulkininkas {Colonel- AF}).

Visi buvo „paslėpti po avies kailiu" {sheep-dipped} ir buvo pilnai ištrinta {informacija apie} jų karjerą {roles} kariuomenėje. Aš nesu visiškai tikras dėl apmokymų laikotarpio, bet manau, kad tai užtrūko maždaug šešis mėnesius. Jie galėjo perduoti pranešimus į Žemę per komunikacijos priemones, suderintas dar prieš jų kelionę.

Vienas gydytojas ir vienas apsaugos darbuotojas mirė per pirmuosius tris jų lankymosi metus. Gydytojas mirė nuo plaučių uždegimo, o apsaugos darbuotojas nuo sužeidimo. Apsikeitimo komandai teko iškęsti ypatingai sunkų prisitaikymą prie lankytojų planetos aplinkos.

Buvo labai karšta ir prireikė daug metų {prie to} prisitaikyti. Maistas irgi sukėlė tam tikrų keblumų, nes žmonėms buvo sunku jį suvirškinti. Komanda pasiėmė maisto dvejiems metams, kuri padalino taip, kad užteko dar papildomiems aštuoniems mėnesiams, bet galiausiai turėjo valgyti lankytojų [ateivių] maistą. Tai visiems komandos nariams sukėlė žarnyno {gastrointestinal} sutrikimus. Galiausiai, jie prisitaikė. Lankytojai bandė sukurti įvairaus {skirtingo} maisto, bet {tik} nedaug {kas} tiko.

Lankytojai komandos niekada neizoliavo ir {niekaip jos} nevaržė. Ji galėjo keliauti, kai tik norėjo, ir matyti {viską}, ką tik norėjo pamatyti. Po maždaug šešių metų komanda persikėlė į šiaurinę lankytojų planetos dalį, kur buvo vėsiau ir augo gausi augmenija.

Lankytojai pastatė nedidelę bendruomenę komandai. Vieninteliu pagrindiniu keblumu buvo laikas. Laikas buvo kitoks lankytojų planetoje. Nemanau, kad kas nors tai suprato. Lankytojai neturėjo laikrodžių. Jie neįvertino ir neskaičiavo laiko kaip mes. Lankytojams mūsų pastangos skaičiuoti laiką pasirodė keistomis.

Lankytojai buvo ypatingai disciplinuoti savo kasdieniame gyvenime. Kiekvienas lankytojas dirbo pagal tvarkaraštį, sudarytą ne pagal laikrodį, bet pagal jų saulės judėjimą. Kiekvienoje mažoje bendruomenėje stovėjo didelis bokštas, pro kurį prasiskverbdavo saulės {spinduliai}. Kai saulė pasiekdavo konkretų bokšto tašką, tai reikšdavo, kad lankytojams reikia užsiimti atitinkamu darbu.

Lankytojų planetoje niekada pilnai nesutemdavo. Būdavo prieblanda, bet ne visiška tamsa. Lankytojai turėjo poilsio laikotarpius, bet ne tokius kaip mūsų miego metas. Lankytojai ilsėdavosi tris kartus per savo saulės dieną {parą}. Mūsų komanda nustatė, kad pilnas darbo ciklas {para} trukdavo maždaug 43 valandas. Per tas 43 valandas jie turėjo 3 poilsio laikotarpius. Bet vis vien likdavo 14 pilnų {darbo} valandų... nedaugelį mūsų darbininkų priverstum taip dirbti! Lankytojai taip pat neskaičiavo mėnesių ar metų.

Jie tikrai skaičiavo savo gyvenimo laikotarpius, bent jau taip pasirodė mūsų komandai. Buvo neįmanoma nustatyti {iš akies} lankytojo amžiaus, nors mūsų komanda tikrai matė raukšles {graves}. Lankytojų planetoje gyveno maždaug 650 000 gyventojų. Mažos bendruomenės buvo išsibarsčiusios visoje planetoje. Ten buvo požeminių upių, kurios įtekėdavo į atvirus slėnius. Jie turėjo pramonę.

Bet visas maistas buvo auginamas arba laukuose, arba dideliuose pastatuose. Jie tikrai laikė gyvulius. Skirtingų tipų. Keistus, didelius žvėris, kuriuos naudojo darbams ar kitkam, bet mėsos jie nevalgė. Planetos geologinė sandara labai skyrėsi nuo mūsiškės. Mažai kalnų, nebuvo okeanų, šiek tiek medžių ar kažko panašaus į medžius ir jokios kitos civilizacijos, išskyrus pačius ebeniečius {Pirmą kartą pavartotas pavadinimas ebeniečiai, angliškai Eben!}.

Mūsų komandai iš pradžių visi jie {lankytojai} atrodė vienodai. Bet po kurio laiko komandos nariai išmoko atpažinti skirtingus ebeniečius pagal jų balsus. Nors ebeniečiai nemokėjo šnekėti angliškai, jie tikrai sukeldavo triukšmus, kuriuos komandos nariai galėjo išversti į anglų kalbą. Po penkių metų, mes turėjome jų kalbą pilnai išverstą į anglų kalbą. Pilna ataskaita išdėstyta maždaug trijuose tūkstančiuose lapų.

3 komentaras, kuri atsiuntė „antras anonimas"

Norėčiau, kad mano vardo neviešintumėte.

Bet štai „anonimo" pateiktos informacijos mano įvertinimas.

1. Kai dėl Rosvelo įvykių [aprašytų anonimo elektroniniame laiške]: Tai buvo istorija, kurią perskaičiau istoriniame dokumente, vadinamam „Raudonąja knyga" (Red Book). Beveik viskas pažodžiui. Nors knygoje buvo nurodyta daugiau detalių apie avarijų vietas ir tai, kas buvo {ten} rasta.

2. Kai dėl apsikeitimo programos: Aš skaičiau apie tai, bet maniau, kad buvo 12 vyrų, neprisimenu jokių moterų. Bet tai būtų maždaug viskas, ką aš žinau. Mes tikrai turėjome specialų padalinį, kuris užsiiminėjo jų ataskaitų išklausymu, bet JAV oro pajėgų žvalgyba, tikrai, ir buvo į tai įsivėlusi. Aš pats niekada nedalyvavau šioje programoje, bet pažinojau kitus agentus, kurie dalyvavo.

3. Norėčiau susisiekti su šiuo šaltiniu. Norėčiau užduoti milijoną klausimų!

Girdėjau prieš kelis metus, kaip Linda Hou (Linda Howe) šnekėjo apie apsikeitimo programą. Aš visada norėjau sužinoti iš kur ji gavo savo informaciją.

 

Antrasis anonimo laiškas, 2005-11-04 (versija: 1.02)


Paulius (Paul) klysta. Komandoje buvo dvi moterys, viena buvo daktarė, o kita lingvistė.

Ten buvo tamsos laikotarpis, bet ne visiškos tamsos. Ebeniečių planeta yra saulės sistemoje, {kuri savo ruožtų} yra {dvinarės} žvaigždės [url=http://www.ufoconspiracy.com/reports/zetareticuli_star_sys.htm]Tink lelio Zetos (Zeta Reticular) sistemoje [{kurią sudaro} dvi 5-to vizualinio ryškio geltonos saulės {čia VM netiksliai pavartojo terminą: double stars}, {kurios} panašios į mūsų Saulę, {o mūsų danguje} matoma netoli didžiojo Magelano debesies (Large Magellanic Cloud).] Planeta turėjo dvi saules, bet kampai tarp jų buvo nedideli ir priklausomai nuo buvimo vietos {planetoje} pasitaikydavo šiek tiek tamsos.

Planetos {ašis} buvo pasvirusi, todėl šiaurinėje planetos dalyje buvo vėsiau. Planeta buvo šiek tiek mažesnė už Žemę. Atmosfera buvo panaši į Žemės, {joje} buvo CHON elementų [Anglis, Vandenilis, Deguonis, Azotas]. Tinklelio Zeta yra nuo mūsų nutolusi maždaug per 37 šviesmečius. Mūsų komanda su ebeniečių erdvėlaiviu įveikė šį atstumą per devynis mėnesius.

Kelionės metu, kiekvienas mūsų komandos narys dažnai būdavo apsvaigęs, netekęs orientacijos ir {jam} skaudėdavo galvą. Kelionės metu erdvėlaivyje niekada nebuvo patirta nesvarumo būsena. Erdvėlaivis buvo labai didelis ir buvo vietos komandai pasimankštinti.

Kai komanda atvyko į ebeniečių planetą, prireikė kelių mėnesių, kad {ji} prisitaikytų prie atmosferos. Prisitaikymo metu jiems skaudėdavo galvas, būdavo apsvaigę ir netekę orientacijos.

Ryškios ebeniečių planetos saulės taip pat kėlė keblumų. Nors komandos nariais nešiojo saulės akinius, bet jie vis vien kentėjo nuo pernelyg ryškios saulių šviesos ir pavojaus pernelyg ilgai būti veikiamiems saulių spindulių {exposure}. Radiacijos lygiai planetoje buvo šiek tiek aukštesni nei Žemėje. Komandos nariai visada rūpestingai užsidengdavo savo kūnus.

Ebeniečiai neturėjo jokių šaldymo įrenginių, išskyrus {naudojamų} pramonėje. Temperatūra centrinėje planetos dalyje laikėsi tarp 94 ir 115 laipsnių {tarp 34 ir 46 laipsnių pagal Celsijų}. Ten tikrai būdavo debesų ir lydavo, bet nedažnai. Šiauriniame planetos pusrutulyje temperatūra nukritusi iki tarp 55 ir 80 laipsnių {tarp 13 ir 27 laipsnių pagal Celsijų}. Tai buvo per šalta ebeniečiams, bent jau daugeliui. Mūsų komanda tikrai rado ebeniečių gyvenančių šiaurėje, bet labai mažuose kaimeliuose.

Galų gale mūsų komanda persikėlė į šiaurę, kad jiems būtų vėsiau. Planetos {atmosferoje} mūsų komandos naudota transporto priemonė buvo panaši į malūnsparnį. Energiją tiekdavo hermetiškas energijos šaltinis, kuris tiekdavo elektros energiją ir keliamąją galią {lift} pačiam lėktuvui. Buvo labai lengva {juo} skraidyti ir mūsų pilotai perprato sistemą per kelias dienas. Ebeniečiai tikrai turėjo transporto priemones, kurios sklandė virš žemės ir neturėjo jokių padangų ar ratų.

Ten buvo vadovų {leaders}, bet nebuvo kokio nors formos vyriausybės. Komanda tenai nematė jokios tikros nusikalstamos veiklos. Jie turėjo armiją, kuri taip pat veikė kaip ir policijos pajėgos. Bet mūsų komanda nematė jokių šaunamųjų ar bet kokio kito tipo ginklų. Kiekvienoje mažoje bendruomenėje rengdavo reguliarius susirinkimus. Ten buvo viena didelė bendruomenė, kuri veikė kaip {visos} civilizacijos atraminis {central} taškas. Visa pramonė buvo sutelkta tik toje vienoje didelėje bendruomenėje. Ten nebuvo pinigų.

Kiekvienam ebeniečiui išduodavo tai, ko jam reikėdavo. Nebuvo parduotuvių, prekybos centrų ar prekyviečių. Ten buvo centriniai paskirstymo centrai, į kuriuos ebeniečiai eidavo įsigyti jiems reikiamų daiktų. Visi ebeniečiai kokiu nors mastu dirbo. Vaikai buvo laikomi labai izoliuoti. Vienintelė bėda, į kurią pakliuvo mūsų komandos nariai, buvo, kai jie pabandė nufotografuoti ebeniečių vaikus.

{Tada} armija mandagiai palydėjo juos šalin ir perspėjo nebandyti to pakartoti.

 

Trečiasis anonimo laiškas, 2005-11-07 (versija 1.03)

Duomenys {statistics} apie ebeniečių planetą buvo surinkti {pačios} mūsų komandos. Jūsų NSO laiškų {apsikeitimo} grupei pateiksiu susijusius {su šia tema} duomenis:

Komandos duotas vardas planetai: Serpas (SERPO)
Diametras: 7 218 mylios {11 614 km}
{Žemės pusiaujo skersmuo 12 756 km}
Masė: 5,06 x 10^24 {kg}
{Žemės masė: 5,974 x 10^24 kg}
Atstumas nuo Žemės: 38,43 šviesmečiai {~ 2,4 mln. av.}
Atstumas nuo pirmosios saulės: 96,5 mln. mylių {155 mln. km ~ 1,04 av.}
Atstumas nuo antros saulės: 91,4 mln. mylių {147 mln. km ~ 0,98 av.}
{Žemės atstumas nuo Saulės svyruoja tarp 147,1 mln. km ~ 0,98 av. ir 152,1 mln. km ~ 1,02 av., vidutinis atstumas: 149 597 870 km = 1 av.}
Mėnuliai: 2
Laisvojo kritimo pagreitis planetos paviršiuje {Surface gravity}: 9,60 m/(s^2) {Žemėje laisvojo kritimo pagreitis: 9,789 m/(s^2) ekvatoriuje ir 9,823 m/(s^2) ašigaliuose.}
Para {Rotation periods}: 43 valandos
Metai {Orbit}: 865 paros
Planetos pasvirimo kampas {Tilt}: 43 laipsniai
{Žemė ašis pasvirusi 23,45 laipsniais}
Minimali temperatūra: 43 laipsniai {6 laipsniai pagal Celsijų}
Maksimali temperatūra: 126 laipsniai {52 laipsniai pagal Celsijų}
{Žemėje temperatūra svyruoja maždaug tarp -50 ir 58 laipsnių pagal Celsijų}
Artimiausia Serpui planeta: pavadinta Otu {OTTO)
{Oto} atstumas {nuo Serpo}: 88 mln. mylių {142 mln. km ~ 0,95 av.} (ebeniečiai ten turi savo tyrimų bazę, bet planetoje nėra jokios vietinės gyvybės)
Ebeniečių saulės sistemoje planetų: šešios
Artimiausia Serpui gyvenama planeta: pavadinta Silusu (SILUS) (Siluse gyvena įvairių tipų padarų, bet nėra protingų gyvybės formų. Ebeniečiai planetą naudoja mineralų kasimui.)
{Siluso} atstumas {nuo Serpo}: 434 mln. mylių {698 mln. km ~ 4,67 av.}.

Mes {Žemėje} tikrai turėjome lankytojų {dar} iš kitų 9 žvaigždžių sistemų.

Pilkieji (the Grays), kuriuos kai kurie žmonės apibūdina taip pat, kaip ir ebeniečius, tikrai yra kita rasė. Jie atvyko iš planetos {, besisukančios} aplink Kentauro Alfos {trinarės žvaigždės} A {saulę}.

[Kentauro alfa yra kaimyninė daugianarė žvaigždė, kurios vizualinis ryškis -0,3 ir kuri yra trečia pagal ryškumą mūsų dangaus žvaigždė. Ji sudaryta iš dviejų geltonos ir oranžinės saulių, kurių vizualiniai ryškiai yra 0,0 ir 1,4. Sistemoje taip pat yra ir daug blankesnė trečioji saulė, kurios vizualinis ryškis 11 {plika akimi nematoma}, raudonasis nykštukas, vadinamas Kentauro Proksima (Proxima Centauri). Tai pati arčiausia {žvaigždė} mūsų Saulei, {ji} nutolusi per 4,2 šviesmečius, arba maždaug 0,2 šviesmečiais mums artimesnė nei kitos dvi Kentauro Alfa žvaigždės sistemos saulės.]

Trečia ateivių rasė {class} atvyko iš G2 {tipo} žvaigždės sistemos, {esančios} Liūto žvaigždyne.

[{Koks žvaigždės pavadinimas?} Liūto Minor (Leo Minor)? Liūto {žvaigždyno} žvaigždės {nuo mūsų} nutolusios nuo 20-25 iki 77 šviesmečių. Įdomus {objektas} yra Liūto Gama, kuri yra nuostabi dvinarė žvaigždė, sudaryta iš dviejų auksinio {ir} oranžinio milžinų, kurių vizualinis ryškis yra 2,4 ir 3,5. Tai nuostabi porelė, kuri apsisuka viena aplink kitą maždaug per 600 metų. Liūto Minor {yra} įsprausta tarp Liūto ir Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynų, jos ryškiausia saulė Liūto Minor Beta (Beta Leonis Minoris), kurios vizualinis ryškis yra 4,2. Tai yra glaudi {jos saulės yra arti viena kitos} dvinarė žvaigždė, nutolusi nuo mūsų per 147 šviesmečių, kurios apsisukimo laikotarpis yra 37 metai.]

Dar viena lankytojų rasė {class} atvyko iš G2 {tipo} saulės sistemos {, esančios} Eridano Epsilon {sistemoje}.

[Eridano Epsilon {tai} viena iš mūsų Saulei artimiausių, plika akimi matomų žvaigždžių. Ji nutolusi {nuo mūsų Saulės} per 10,5 šviesmečių, jos vizualinis ryškis 3,7. Nors ji šiek tiek vėsesnė ir blankesnė už mūsų Saulę, bet pagal visus kitus parametrus panaši {į ją}.]

Lankytojai buvo suskirstyti į klases, suteikiant {jiems} kodą. Kode naudojama santrumpa NB reiškia Nežemiškos Būtybės (ETE - Extraterrestrial Entities). NB-2 skirta ebeniečiams, NB-3 pilkiesiems ir t.t.

„Raudonojoje knygoje" išvardijamos devynios skirtingos lankytojų {rasės}. Mes neseniai nustatėme, kad kai kurie lankytojai priklausė tai pačiai rasei, bet buvo „dirbtinės gyvybės formos" {mechanical lifeforms}. Jos buvo hibridinės būtybės, sukurtos laboratorijose, o ne natūraliai pagimdytos.

Šios būtybės buvo panašesnės į robotus, nors buvo protingos ir {pačios} galėjo daryti sprendimus. Jos galėjo būti palaikytos „priešiškais" lankytojais, apie kokius praneša kai kurie žmonės.

Pagal mano turimas žinias, po 1985 metų ebeniečiai mūsų neaplankė nei karto.

 

Ketvirtasis anonimo laiškas, 2005-11-09 (versija: 1.02)

Ačiū, kad mano informaciją išplatinote savo elektroninių laiškų srauto grupėje, neįvardindami {without ID'ing} manęs. Aš suprantu, kad, nepakeliamai didėjant spaudimui, jums gali būti sunkoka išlaikyti mano vardą paslaptyje, bet aš šiuo metu nenoriu jo atskleisti, galbūt, tinkamu metu {jį atskleisiu} Ričardui Dočiui (Richard C. Doty), nes jo klausimai ir elgesys grupėje {online} atrodo yra patys sąžiningiausi, {jis} atvirai mąsto, be to, jo klausimai buvo geriausiai apgalvoti, kaip {matot}, aš po kiekvieno {savo} naujo laiško stebiu atsakomąją reakciją internete {online}.

Aš taip pat suprantu, kad jūsų grupės pašaipūnai turi daug išbandomųjų {probing} klausimų {man}. Aš pabandysiu atsakyti jiems, bet jūs turite suprasti, kad visa ši informacija yra milžiniškoje, didelės apimties knygoje. Joje yra tiesiog šimtai puslapių, skirtų moksliniams skaičiavimams, bandant suvokti Serpą, jo orbitą ir taip toliau. Galbūt, aš negalėsiu perteikti visą šią informaciją elektroniniais laiškais.

Mūsų mokslininkams kilo tie patys klausimai, kokius uždavė jūsų klausytojai. Mūsų mokslininkai apklausė mūsų komandos narius, ir {peržiūrėjo} jų surinktą medžiagą. Mūsų mokslininkai negalėjo suvokti kokia orbita Serpas galėjo suktis aplink dvi saules, kai gauti tokie atstumai.

Galų gale, mūsų mokslininkai suprato, kad kai kurie fizikiniai dėsniai toje sistemoje skyrėsi nuo mūsų {Saulės} sistemos {things was different in physics}. Jūs klausėte, kaip mūsų komanda išmatavo planetos orbitą ir {atliko} kitus skaičiavimus, neturėdama patikimo laiko skaičiavimo būdo {stable time base}. Dėl kažkokių priežasčių (nemanau, kad kas būtų jas išsiaiškinęs) mūsų laiko {skaičiavimo} priemonės {instruments} Serpe netiko {did not work}.

Dabar, atsižvelgdami į tai, jūs galite suprasti su kokiu sunkiu uždaviniu susidūrė mūsų komandos nariai, atlikdami skaičiavimus be laiko. Jiems teko sugalvoti kitus būdus kaip matuoti greičius, orbitas ir taip toliau.

Iššūkis: pabandykite išspręsti fizikinį uždavinį, negalėdamas išmatuoti laiko Žemėje!

Taigi matote, mūsų komanda padarė, ką galėjo, su priemonėmis, kurias turėjo, ir {taip pat} su kokiais sunkumais ji susidūrė, darydama mokslinius skaičiavimus. Bet kuriam Žemės mokslininkui {būtų} sunku suprasti kitokius fizikos {dėsnius} kitose žvaigždžių sistemose ar kitose planetose.

Vienas iš man siųstų klausimų buvo susijęs su Keplerio planetų judėjimo dėsniu. Mūsų komandos nariai turėjo šitą informaciją. Mūsų komandoje buvo patys geriausi kariškių mokslininkai. Bet jei jūs {bandote} taikyti Keplerio dėsnį, jam reikia laiko, o mūsų komanda galėjo laiką matuoti tik primityviais būdais. Buvo nuspręsta, kad Keplerio dėsniai netaikintini tai saulės sistemai.
 

[Moderatoriaus (Victor Martinez) komentaras:
Johanas Kepleris (Johannes Kepler) buvo vokiečių astronomas ir matematikas, 1571- 1630, Keplerio atradimas, kad Marso orbita yra elipsė, išsirutuliojo į 1609 metais paskelbtus tris planetų judėjimo dėsnius:
1) Pirmasis dėsnis teigia, kad planetos juda elipsėmis, kurių viename iš židinio {focus} taškų yra Saulė.
2) Antrasis dėsnis teigia, kad planeta juda greičiau, būdama arčiau Saulės, ir lėčiau, būdama toliau {nuo jos}.
3) Trečiasis dėsnis mums leidžia apskaičiuoti planetos vidutinį {relative} atstumą nuo Saulės. Tiksliau sakant, dėsnis teigia, kad planetos vidutinis {average} atstumas nuo Saulės, pakeltas kubu, lygus laiko, per kurį planeta apsisuka savo orbita, kvadratui.]

IŠVADA: Vienas dalykas, kurio išmoko Žemės mokslininkai, yra toks: nenaudoti Žemės fizikinių dėsnių visuotinai {in a universal way}.

Buvo įvertinta, kad Serpas yra maždaug 3 milijardų amžiaus. Abi saulės buvo maždaug 5 milijardų metų senumo, bet tik pagal apytikrius įvertinimus.

Buvo įvertinta, kad ebeniečių civilizacija yra maždaug 10 000 metų senumo. Ji kilusi iš kitos planetos, ne Serpo. Ebeniečių pirmajai gimtajai planetai kėlė grėsmę katastrofinis {extreme} vulkaninis aktyvumas. Ebeniečiams teko persikelti į Serpą, kad išsaugotų savo civilizaciją. Tai įvyko maždaug prieš 5 000 metų.

Maždaug prieš 3 000 metų Ebeniečiai dalyvavo dideliuose mūšiuose prieš kitą rasę. Savo kovoje ebeniečiai neteko daug tūkstančių saviškių. Ebeniečiai visiškai sunaikino visus savo priešus. Nuo to {laiko} ebeniečiai nedalyvavo {jokiame} kitame kare. Ebeniečiai yra kosminiai {tarpžvaigždiniai} keliautojai {jau} 2000 metų. Ebeniečiai pirmąkart aplankė Žemę maždaug prieš 2 000 metų.

Kodėl ebeniečių skaičius yra tik maždaug 650 000? Ebeniečiai turi labai stabilią, gerai suplanuotą civilizaciją. Kiekvienas vyras turi žmoną. Jiems leidžiama susilaukti (panašiu į mūsų, seksualiniu būdu) riboto skaičiaus vaikų. Mūsų komanda niekada nematė šeimos, turinčios daugiau kaip du vaikus.

Ebeniečių civilizacija buvo taip sutvarkyta, kad jie planuoja kiekvienos {šeimos} kiekvieno vaiko gimimą, pasirinkdami laiko tarpus {tarp gimdymų}, kad tinkamai formuotųsi civilizacijos socialinės grupės. Ebeniečių vaikai subręsdavo ypatingai greitai lyginant su Žemės vaikais. Mūsų komanda {pati} stebėjo gimdymus, prižiūrimus ebeniečio gydytojo, o tada tam tikrą laiko tarpą {tekste laiko tarpas nesuprantamai patikslinamas: „tam tikrą laiko tarpą, komandos nario laiką" (over a period of time, team member's time)} stebėjo vaiko augimą. Jie {vaikai} subręsdavo nerimą keliančiu greičiu.

Ebeniečiai turėjo mokslininkų, daktarų ir technikų. Planetoje buvo viena mokymo įstaiga. Jei kuris {vaikas} buvo pasirenkamas, {tai} jis {turėjo} lankyti tą įstaigą ir išmokti profesijos, kuri atitiko jo gabumus ir buvo jam labiausiai tinkama. Nors buvo labai sunku įvertinti ar išmatuoti, bet komandos apytikriu vertinimu, kiekvieno ebeniečio intelekto koeficientas (IQ) buvo 165.

Ebeniečiai neturėjo vieno valdovo. Jie turėjo, kaip komanda pavadino, „valdytojų tarybą" (Council of Governors). Ši grupė kontroliavo kiekvieną atskirą veiksmą planetoje. Tarybos nariai, regis, jais buvo ilgą laiką {galima suprasti, kad nebūna rinkimų, arba jie būna itin retai}. Kadangi ebeniečiai nesensta, ar bent jau mūsų komandai nepavyko pastebėti senėjimo {ženklų}, buvo sunku įvertinti kiekvieno {valdytojų tarybos} nario amžių.

{Planetoje} buvo maždaug 100 skirtingų kaimų ar gyvenamų vietovių, skirtų ebeniečiams. Ebeniečiai naudojosi tik nedidele savo planetos dalimi. Jie tikrai kasė mineralus nutolusiose planetos vietovėse ir turėjo didelį pramonės fabriką pietinėje planetos dalyje šalia didelio vandens telkinio. Mūsų komanda nustatė, kad šis fabrikas vykdė kažkokia hidroelektrinę veiklą {hydroelectrical operation}.

Ebeniečiai išvystė kitokio tipo elektros ir varomosios jėgos sistemą, kuri buvo nežinoma mūsų komandai, ir aš nemanau, kad mes kada iš tikro supratome ją. Jie galėjo tiesiog prisijungti prie vakuumo ir iš ten gauti milžiniškus kiekius energijos.

Mūsų komandos gyvenamosioms patalpoms, kurias sudarė keletas mažų pastatų, elektrą tiekė nedidelė dėžutė. Ši maža dėžutė tiekė {elektros} energijos tiek, kiek komandai reikėjo. Ironiška, bet mūsų komandos pasiimti į kelionę elektriniai prietaisai veikė, naudojant tik jų energijos šaltinį.

Ebeniečiai tikrai mirdavo. Mūsų komandos nariai matė mirtis, kai kurias dėl avarijų, o kitas dėl natūralių priežasčių. Ebeniečiai laidojo kūnus panašiai kaip ir mes. Mūsų komanda matė dvi oro avarijas, kuriose dalyvavo jų planetos atmosferoje {intra- planet} skraidančios transporto priemonės.

Ebeniečiai garbino Aukščiausiąją būtybę (Supreme Being). Atrodo, ji buvo kažkokia dievybė, susijusi su Visata. Jie lankė kasdienes pamaldas, paprastai, pasibaigus pirmajam darbo periodui. Jie turėjo pastatą arba bažnyčią, į kurią eidavo dalyvauti pamaldose.

Mūsų komanda išskrido iš Žemės su dideliu ebeniečių kosminiu laivu ir skrido į Serpą, pagal mūsų komandos laiko matavimus, maždaug 9 mėnesius. Grįždama mūsų komanda keliavo su naujesniu ebeniečių laivu. Pagal mūsų komandos įvertinimus, grįžimas užtrūko septinius mėnesius.

 

Priedas prie ketvirto anonimo laiško (versija: 1.02) [Moderatoriaus (Viktoro Martinezo) priedas prie anksčiau {pateiktos medžiagos}.

Projekto „Vandenis" (Aquarius) instruktavimo dokumentas. AUKŠČIAU DIDŽIAUSIO SLAPTUMO (ABOVE TOP SECRET) / TIK MAJIC {grupių} AKIMS (MAJIC EYES ONLY) (Didžiausias slaptumas / šaltinis kontroliuojamas {ORCON - ORiginator CONtrolled }) - dauguma vyriausybinių dokumentų, susijusių su NSO stebėjimais, susidūrimais ir vyriausybinėmis instrukcijomis {policies}, tame tarpe ir projektas „Mėlynoji knyga" (Project Blue Book) buvo paviešinta per FOIA {Freedom of Information Act - Informacijos laisvės įstatymą} ar kitas {informacijos} išplatinimo programas. MJ-12 {grupė} intuityviai mano, kad likusieji dokumentai ir informacija (nesusijusi su projektu „Vandenis") susiję su technologinėmis detalėmis liečiančiomis ateivių medicininius reikalus, faktas, kad ateivis buvo pagautas gyvas ir išgyveno tris metus paslėptas, negali būti atskleisti visuomenei, bijant, kad šią informaciją gautų priešiškų žvalgybų slaptosios tarnybos {SHIS - Secret Hostile Inteligence Services}. Iš NB (EBE) buvo gauta ir kitos informacijos, kuri laikoma slapta ir neviešintina. Ypač {vertas dėmesio} projekto „Vandenis" IX tomas, kuriame {pateikiami tyrimų duomenys} apie nustatytą pirmąjį ateivių apsilankymą Žemėje maždaug prieš 5 000 metų. NB pranešė, kad prieš 2 000 metų, jo protėviai atsiuntė žmogišką būtybę į Žemę, kad ji padėtų Žemės gyventojams vystyti savo civilizaciją. Ši informacija buvo miglota ir tikslios tapatybės ar biografinių faktų apie šį žmogų nebuvo gautą. Neabejotinai, jei ši informacija būtų paviešinta, tai galėtų sukelti pasaulinę paniką. MJ-3 {grupė} sukūrė planą, kuris leistų paviešinti projekto „Vandenis" I-III tomus. {Informacijos} atskleidimo programa numato per ilgą laiko tarpą palaipsnį informacijos viešinimą, kad paruoštų visuomenę kitiems {informacijos} atskleidimams. Penktame šios instrukcijos priede nurodytos gairės numatomiems {informacijos} paviešinimams.]

 

Komentaras (Paul McGovern):

Kartais tiesą sunku suvokti, ypač uždaro mąstymo žmonėms.

Prašau perskaitykite Einšteino 1934-05-11 dienos pareiškimą vokiečių mokslininkų bendruomenei. Aš jo tiksliai nepacituosiu, bet jis pasakė: „kvailiausi žmonės pasaulyje yra mokslininkai, kurie laiko savo protus užvertus naujoms idėjoms."

Jūs bandote pritaikyti mūsų mokslinį supratimą kitam pasauliui. Mes jau seniai žinome, kad tokio tipo mąstymas blokuoja pažangą. Mes niekada nebūtume supratę lankytojų dovanų, jei būtume turėję {tik} tokius žmones kaip kai kurie {čia} bando mąstyti. Mes turėjome atvirai mąstančių mokslininkų, kurie sugebėjo galvoti anapus žemiško mokslo karalystės.

Aš nesu mokslininkas, bet aš žinau pakankamai, kad laikyčiau protą atvertą. Aš negaliu laiduoti už Viktoro šaltinio duomenis, bet aš suvokiu, kad jis žino apie ką kalba, nes aš pats tą patį perskaičiau prieš daug metų.

Tiesiog laikykite protus atvertus, žmonės. Kai tik užversite savo protus, jūs pasiklysite savo suklaidintose mintyse...

Pilnas ataskaitų rinkinys yra maždaug trys tūkstančiai lapų.

* * *

Originalūs laiškai - www.serpo.org

Šio projekto vertimas buvo pradėtas "Gyvam sapne" ir publikuotas "Meškos ausyje"; prie vertimo ar jo taisymo daug prisidėjo šie žmonės: Danielius, Est., Powilaz, Sagittarius, White Phanter.

Diskusija apie SERPO projektą - forume.

 

 

Turi komentarų? Laukiame jų mūsų diskusijų forume!

Visos teisės saugomos © 2024 Ufologija.lt Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus raštišką Ufologija.lt administratoriaus sutikimą.