Ufologija

Garsusis astronomas ir astrofizikas, daktaras Frenkas Dreikas (dr. Frank Drake) dirbo radijo astronomu Green Bank’e, Vakarų Virdžinijoje. Jam iškilo klausimas – kaip mes galėtume numatyti, kiek galėtų egzistuoti protingų nežemiškų civilizacijų, su kuriomis galėtume užmegzti ryšį? 1961 metais jam gimė idėja, kaip tai būtų galima apskaičiuoti ir jis pristatė savo garsiąją “Dreiko lygtį”.

Ufologinė informacija apie neįprastus skraidančius objektus paprastai gaunama atsitiktinai ir žmonės tokių kontaktų specialiai neieško, tačiau yra organizacijų, kurioms informacijos rinkimas ir žvalgyba yra pagrindinis darbas. Tam jie turi finansavimą, personalą, specialistus ir reikalingą techninę įrangą, todėl yra daug geriau pasirengę medžioti NSO. Tai vestų prie išvados, kad šios organizacijos ufologijos entuziastams turėtų būti tikra ufologinės informacijos aukso gysla.

Yra pačios įvairiausios informacijos susijusios su nežemiškomis civilizacijomis ir jų technologijomis, kurios neva stebimos mūsų planetoje. Žmogui, kuris tik pradeda domėtis tokiomis temomis, gali būtų sunku susigaudyti ir atsirinkti, kas verta dėmesio, o kas ne. Neretas žmogus pasiklysta informacijų labirintuose pasirinkęs ne pačius geriausius kelius savo domėjimuisi. Norėdamas bent kiek padėti šioje srityje, siūlau paprastą, bet šiam tikslui gerai tinkamą modelį.

Dauguma mūsų danguje esame matę Iridžio blyksnius - praskrendančius dirbtinius žemės palydovus, kurie meta "saulės zuikius", nuo antenos atspindėdami saulę, kuomet danguje matosi kelių sekundžių trukmės, lėtai judantis, įsižiebiantis ir užgęstantis labai ryškus taškas. Dažnai žmonės juos palaiko NSO - dėl to šis fenomenas toks garsus. Tačiau yra naujienų.

Norint rimtai nagrinėti ufologijos temas, griežtas skepticizmas nėra produktyvus, nes ribojant prielaidų bazę prarandamos paaiškinimo galimybės. Išvadų teisingumas priklauso nuo faktų ir naudojamų prielaidų teisingumo, todėl nuo to priklauso ar sugebame pamatyti tiesą – pasirinkę neteisingą paradigmą, nors ji gali būti labai populiari, gausime tikrovę neigiančias išvadas. Pavyzdžiui, istorijoje naudojama chronologija, visas istorijos modelis, gali būti klaidingas, ir jeigu jį laikysime neginčijama tiesa, būsime priversti neigti realias galimybes. Tai ypač pasakytina apie technologijų ir mokslo istoriją – jeigu tartume, kad kompiuteris buvo išrastas tik 20 a. viduryje, visos logikos, kurioms reikalinga tokia technologija, bus laikomos neteisingomis iki šio momento.

Kas yra ateivis – suprantame visi. Tai kitos planetos biosferoje išsivystęs arba sukurtas organizmas. Pagrindinė problema ufologijoje - nežemiškų protingų gyvybės formų lankymasis žemėje. Rimtai gilindamiesi į šią problemą, turime suprasti skirtingų planetų biosferos organizmų sąveikos dėsningumus. Tai supratę nesunkiai matysime, kad kontaktas – ne toks paprastas dalykas.

„Jeigu nežemiškos civilizacijos egzistuoja, kodėl mes jos dar neradome?“ – 1950 metais Nobelio laureatas fizikas Enrikas Fermis (Enrico Fermi) suformulavo savo garsųjį paradoksą. Nežemiško intelekto paieškos projektai (SETI) vyksta jau daugiau nei pusę amžiaus ir nors apčiuopiamų rezultatų jie dar nepasiekė, keletą kartų buvo atsidūrę išties arti. Štai keletas žinomiausių pavyzdžių.

Tai, kad mūsų saulės sistema nėra unikali visatoje – seniai įrodyta, nes aptikta daugybė žvaigždžių, aplink kurias skrieja panašios planetų sistemos. Nors gyvybė kitose planetose mokslo nėra įrodyta, manau, kad dar šiame šimtmetyje tai bus padaryta ir užmegzti vieši kontaktai su nežemiškomis civilizacijomis.

  Žodis „telepatija“ visiems gerai žinomas, nors dauguma jį asocijuoja su moksline fantastika ar ezoterika ir nelaiko jos realiai egzistuojančiu reiškiniu. Šį žodį į vartojimą 1882 m. įvedė vienas iš draugijos „Society for Psychic Research“ įkūrėjų F. Myers; anksčiau šis hipotetinis reiškinys buvo vadinamas „minčių perdavimu“.