Straipsnis perpublikuotas iš www.konstanta.lt, autorius - Kastytis Zubovas.

Ilgus ir lėtus astronominių objektų gyvenimus kartais perskrodžia trumpi pokyčiai, sukeliantys įvairaus pobūdžio žybsnius. Kai kurie žybsniai gali būti vos sekundžių trukmės – meteoro skrydis atmosfera ar meteorito smūgis į beorio kūno paviršių. Kiti – ilgesni: planetų pašvaistės, reaguojančios į žvaigždės žybsnius, tie patys žvaigždžių išsiveržimai. Dar kiti – tokie ilgi, kad negalvojame apie juos kaip žybsnius, nors lyginant su galaktikų laiko skalėmis, vis dar trumpi, pavyzdžiui galaktikų aktyvumo epizodai.

  Prieš metus astronomai pastebėjo cigaro formos asteroidą, kuris didžiuliu greičiu atlėkė į saulės sistemą, padarė staigų posūkį ir greitėdamas pralėkė santykinai visai netoli mūsų planetos. Su lig šiuo pranešimu jis buvo kaip ir pamirštas, kol Harvardo mokslininkai, atliko skaičiavimus ir prieš savaitę paskelbė savo naują studiją. Pasirodo, nepavyksta paaiškinti šio asteroido pagreitėjimo priežasties, dėl to mokslininkai savo tyrimo ataskaitoje dabar jau oficialiai ima svarstyti, kad tai galėtų būti nežemiškos kilmės technologija.

    Ar ateivių pagrobimai yra realūs? Ar liudytojai tikrai pasakoja teisybę? Kiekvienais metais atsiranda vis naujų istorijų apie ateivių pagrobimų patirtis (APP).  Kaip atskirti, kur yra melas, o kur tiesa? Kaip žinoti, ar tokie pranešimai apie APP apskritai gali būti tiesa? Visa laimė, mokslas nėra toks jau abejingas šiam fenomenui. Yra atlikta nemažai tyrimų susijusių su APP. Šis straipsnių ciklas yra skirtas apžvelgti mokslines teorijas apie APP, pritaikyti jų siūlomus sprendimus ir pakritikuoti trūkumus.