Naujausi Straipsniai

  • Norint rimtai nagrinėti ufologijos temas, griežtas skepticizmas nėra produktyvus, nes ribojant prielaidų bazę prarandamos paaiškinimo galimybės. Išvadų teisingumas priklauso nuo faktų ir naudojamų prielaidų teisingumo, todėl nuo to priklauso ar sugebame pamatyti tiesą – pasirinkę neteisingą paradigmą, nors ji gali būti labai populiari, gausime tikrovę neigiančias išvadas. Pavyzdžiui, istorijoje naudojama chronologija, visas istorijos modelis, gali būti klaidingas, ir jeigu jį laikysime neginčijama tiesa, būsime priversti neigti realias galimybes. Tai ypač pasakytina apie technologijų ir mokslo istoriją – jeigu tartume, kad kompiuteris buvo išrastas tik 20 a. viduryje, visos logikos, kurioms reikalinga tokia technologija, bus laikomos neteisingomis iki šio momento.

    Skaityti daugiau: "Edeno" kolonija

  • Yra pačios įvairiausios informacijos susijusios su nežemiškomis civilizacijomis ir jų technologijomis, kurios neva stebimos mūsų planetoje. Žmogui, kuris tik pradeda domėtis tokiomis temomis, gali būtų sunku susigaudyti ir atsirinkti, kas verta dėmesio, o kas ne. Neretas žmogus pasiklysta informacijų labirintuose pasirinkęs ne pačius geriausius kelius savo domėjimuisi. Norėdamas bent kiek padėti šioje srityje, siūlau paprastą, bet šiam tikslui gerai tinkamą modelį.

    Skaityti daugiau: „Racionalumo“ privalumai ir trūkumai ufologijoje

  • Mokslininkai vandenyne atrado milžinišką konstrukciją

    Žmonės nori ištirti kitas mūsų visatos planetas, tačiau vis dar yra daug neišspręstų paslapčių mūsų žemėje, kurios yra po mūsų vandenynais, ežerais ir upėmis ir kurių 95 proc. išlieka neištirtos. Mokslininkai vis dar išlieka susidomėję milžinišku apvaliu objektu, kuris 2011 m. Buvo aptiktas 90 metrų gylyje, Baltijos jūros dugne. Dabar jis vadinamas "Baltijos jūros anomalija".

    Skaityti daugiau: Baltijos jūros anomalija

Kiek tenka pastebėti, žmonės besidomintys ufologija gali būti suskirstyti į dvi grupes, kurios skirtingai žvelgia į abdukcijos fenomeną. Viena grupė bijo ir paranojiškai stengiasi apsisaugoti nuo pagrobimų, kita trokšta būti paimta į erdvėlaivį ar net visam laikui dingti iš mūsų planetos. Yra ir trečioji grupė, kuri kaip ir be nuomonės, jie tiesiog domisi šiuo fenomenu, bet neteikia jam didesnės reikšmės. Taigi norisi trumpai paliesti pirmąsias dvi grupes.

   Pirmoji grupė, pavadinkime juos paranojikais, bijo grobimų ar net mano, jog patys yra grobiami. Kaip rodo tyrimai tokie žmonės paprastai būna nestabilios psichikos, jei remsimės “Sojuzufocentr” atliktu tyrimu, tai tik4% tų, kurie teigia jog buvo pagrobti, yra visiškai sveiki psichiškai. Žinoma, statistiniai tyrimai visuomet būna apytiksliai, bet skaičiai vistiek nedžiugina. Taip, mes negalime atmesti tikimybės, jog dalis tų žmonių išties buvo pagrobti, juk visko pasaulyje vyksta, o mes jį taip mažai pažįstame. Kaip ten bebūtų dažniausiai vis tik suveikia mūsų fantazija, ar tokie reiškiniai kaip miego paralyžius, tad pasiduodami šiems reiškiniams, ufologijos mėgėjai, dažnai panikuoja visiškai be reikalo. Tokie žmonės dažnai visokius įdomesnius reiškinius vykstančius jų gyvenimuose traktuoja kaip ateivių invazijos pasireiškimą.
   Antroji grupė, pavadinkime ją svajotojais, trokšta išsilaisvinti iš šio pasaulio kasdienybės. Jie kone su religiniu entuziazmu trokšta būti pagrobti ateivių. Jie tokią galimybę traktuoja kaip išsilaisvinimą. Tokie žmonės, kiek rodo tyrimai, paprastai būna nepatenkinti savo gyvenimo kokybe. Jie trokšta kažko neįprasto. Čia jiems norisi užduoti klausimą: ar jūs žinote ką ateiviai daro su pagrobtaisiais? Jie juos tyrinėja, tad kaip nesinorėtų nuvilti svajotojų, jei jus pagrobs, tada greičiausiai visą likusį gyvenimą tūnosite kokioje nors ateiviškoje laboratorijoje arba ateiviškame zoologijos sode. Tai akivaizdu, nes dabartiniai abdukcijų liudijimai, jei jais pasitikėsime, būtent tai ir sako. Čia tik septintajame XX amžiaus dešimtmetyje ateiviai buvo malonūs, bet dabartiniais laikais jie visi yra tyrėjai laborantai, kurie žmones pjaustinėja ir deda jiems implantus

      Gabrielius E. Klimenka