(Straipsnis paimtas iš Luko Devitos knygos "Universali paauglystė: įvadas į kosminį amžių")

Ufologija kaip tyrimų sritis susiformavo vis gausėjant pranešimams apie NSO bei
kitus kosminius anomalinius reiškinius, kuriuos ufologai ėmė kaupti, klasifikuoti ir
tirti. Ar tai būtų liudininkų parodymai, fotografijos ar vis gausėjanti video
dokumentacija.

 Anomalinių (ar paranormalių) reiškinių tyrimo centrai nuo senų laikų egzistavo
daugelyje šalių kaip vidaus saugumo tarnybų ar krašto apsaugos departamentai,
įslaptinti, ar bent jau jų veikla nebuvo viešinama. Tai galima būtų vadinti
vyriausybiniais ir kariniais NSO tyrimais.

Šiandien amerikiečiai intensyviai tyrinėja Marsą. Nors jau patirta nemažai nesėkmių, kurios labai brangiai kainavo, tačiau į Raudonąją planetą aparatai siunčiami vėl ir vėl. Ir pastaruoju metu Žemės gyventojai ryškiose nuotraukose jau aiškiai mato jos paviršių, o mokslininkai džiaugiasi gavę vertingų duomenų.
Tačiau kodėl nevyksta kelionės į Mėnulį?
1996 metais amerikietis daktaras Edvinas Raisa, vienas projekto “Apolonas” dalyvių, išleido savo knygą “Prarastas kosmosas”. Joje autorius tvirtina, jog tiek JAV, tiek buvusios TSRS sudarytos Mėnulio tyrinėjimo programos nuo septintojo dešimtmečio vidurio sustabdytos, nes Mėnulis jau turi savo šeimininkus, kurie žmonių invazijos nepageidauja.

Šiąnakt (2013.08.14) stebėjau NSO skrydį, netoli Vilniaus apie 4.30 val. Stebėjau apie 3 minutes vairuodamas automobilį, kuriuo vežiau savo dukrą į Aerouostą. Kartu su manimi važiavo žmona ir anūkėlis, bet jis matyt buvo užmigęs.

Iš pradžių galvojau, kad tai lėktuvas, nes jis buvo toli, tačiau mirksinčios šviesos buvo nebūdingos lėktuvui, apačioje nuolat švietė raudona šviesa, o virš jos tai užsidegdavo, tai užgesdavo žalios spalvos. Jis, pasirodo, skrido tiesiai į mus ir netrukus pamačiau, kad viršuje užsidega ir užgęsta žalios spalvos didžiulis trikampis

. Viskas įvyko prie netoliese Vilniaus esančios pervažos į kairę pusę, turėjau sulėtinti greitį, bet vis vien spėjau pamatyti, jog stambus, kaip man pasirodė, ne mažiau nei 10 m ilgio pailgas objektas pakibo kitoje kelio pusėje, kokių 40-50 m aukštyje. Mano bendrakeleiviai išreiškė pasipiktinimą, kad nesižvalgyčiau į šviesas danguje, o skubėčiau

Mokslininkai vandenyne atrado milžinišką konstrukciją

Žmonės nori ištirti kitas mūsų visatos planetas, tačiau vis dar yra daug neišspręstų paslapčių mūsų žemėje, kurios yra po mūsų vandenynais, ežerais ir upėmis ir kurių 95 proc. išlieka neištirtos. Mokslininkai vis dar išlieka susidomėję milžinišku apvaliu objektu, kuris 2011 m. Buvo aptiktas 90 metrų gylyje, Baltijos jūros dugne. Dabar jis vadinamas "Baltijos jūros anomalija".

"Aš buvau pats didžiausias skeptikas, buvau įsitikinęs, kad mes radom paprasčiausią uolą. Man tai buvo nuostabi patirtis ", - sakė vienas iš tyrėjų, atradęs objektą, - Peter Lindberg.

Švedijos "Ocean X" narų komanda, vadovaujama P. Lindbergo ir Deniso Asbergo, netyčia aptiko šį objektą savo hidrolokatoriumi. Nustatyta, kad objektas yra 60 metrų skersmens ir 8 metrų aukščio, o jo strukūra sudaryta iš aštrių briaunų, tiesių linijų ir taisyklingų kampų.

Kalbina Evaldas Milaševičius (ufologija.lt)

   Labas Lukai. Noriu paklausti apie senus laikus, kai dar neturėjome interneto, kai telefonai buvo laidiniai ir televizoriai – juodai balti. Kaip tais laikais buvo renkama informacija apie ufologines naujienas?

   Gal tai pasirodys keista dabar, bet nemažai pranešimų buvo publikuojama ir periodinėje spaudoje, tiek lietuviškoje, tiek visos buvusios TSRS (SSSR) mastu. Tam tikrais laikotarpiais, pav. apie 1989 m. straipsnių ufologine tematika pasirodydavo galima sakyt reguliariai ir dar gi pagrindiniuose ypač populiariuose laikraščiuose, kaip kad „Vakarinės naujienos“ ar „Lietuvos ryte“.  Tuomet ir nebuvau sąmoningai besidomintis, bet būtent tokie straipsniai neleido šios temos pamiršti. Tačiau atsiradus ir įsigalėjus internetui įvyko tikra informacinė revoliucija.

Stebint pranešimus apie regėtus NSO iškart į akis krinta tai, kad vakarais būna didžiausias skaičius pastebėtų neatpažintų skraidančių objektų. Gana dažnai net teigiama, kad ufonautai yra labiau linkę skraidyti vakarais. Statistiniai rodikliai išties vakaro metu gerokai šokteli. Tačiau čia galimas visiškai racionalus paaiškinimas: vakarais lauke randasi didesnė dalis potencialių stebėtojų, kuri atsitiktinai gali pastebėti šviesas danguje. Kitas veikiantis faktorius yra tas, kad sutemus įvairios šviesos danguje matosi daug aiškiau nei dieną. Dienos ir nakties metu stebėtojų mažoka, tačiau vakaras yra pats tas momentas kada galima išvysti įvairius dalykus temstančiame danguje. Žinoma, tai ką iš tiesų regėjo stebėtojai čia jau kitas klausimas, bet kuriuo atveju tvirtinimas, kad vakarais pasirodo daugiau NSO yra puikiai paaiškinamas elementaria statistika.

         Gabrielius E. Klimenka

Lukas Devita
Rašydamas apie Permės anomalinę zoną, sumaniau šviežiai žvilgtelt anksčiau minėtą straipsnį, beje, vieną iš vos keleto savo išsaugotų laikraštinių iškarpų ufologine tema. Atrastas pageltęs, išblukęs laikraščio lapas pasirodė esąs tik viena pasakojimo dalis. Tuomet suradau Nacionalinėje bibliotekoje antrąją skiltį, suskaitytame 1990-ųjų „Vakarinių naujienų“ segtuve, kurį įteikdama skaityklos darbuotoja tarė, „pameni, kaip kas vakarą sustodavo prie kiosko didžiulė eilė, laukianti kol atveš šviežią numerį?“. Taip, sunku patikėt, bet tikra tiesa - pats regėjau tai anais laikais.

Gana dažnai, diskutuojant su draugais ar kolegomis, prieiname ir prie paranormalių reiškinių sferos. Tokiu atveju net ir būdamas pažengęs gamtamokslio srityje, gali pritrūkti argumentų, norėdamas paaiškinti oponentui, kodėl vienas ar kitas paranormalus reiškinys yra nepatikimas. Tad šis straipsnelis yra nedidelė pagalba diskutuojant su tikinčiais, ko gero, populiariausia paranormalių reiškinių sfera, t.y. NSO fenomenu.